KELIAUTOJŲ ĮSPŪDŽIAI: Septyni fragmentai iš septynių nakvynių Graikijoje, arba keli šaukštai deguto gerų atostogų nesugadina

Kai pirmą kartą išsiruoši į rimtą kelionę užsienin su mylimu žmogumi, labai norisi, kad tas laikas būtų tobulas: graži aplinka, skanus maistas, profesionalus aptarnavimas, teigiamos emocijos... Daug iliuzijų, svajonių ir baimių turėjome ir mes, jauna pora, paskutinę minutę pagriebę vieno kelionių organizatoriaus septynių nakvynių viskas įskaičiuota paketą Korfu (Kerkyros) saloje Graikijoje. Išvykdami, ko gero, net nenumanėme, kiek ši kelionė mums bus svarbi visomis prasmėmis – tiek kalbant apie tarpusavio santykius, tiek įgytas naujas patirtis. Įspūdžiais norisi pasidalinti su kitais – giminėms ir draugams jau kiek įgriso mūsų pasakojimai (taip, praėjus pusei metų mums vis dar patinka rodyti nuotraukas ir pasakoti apie kelionę) – gal kažkam jie padės apsispręsti ar / kur keliauti, ko (ne)daryti. Taigi, septynios įsimintiniausios akimirkos iš mūsų septynių nakvynių Graikijoje...

***

1

Į Korfu atskridome vėlai, viešbutį pasiekėme apie pusę trijų nakties. Važiuojant į jį stengiausi neužmigti, atidžiai, kiek leido tamsa, žvalgiausi pro autobuso langus (pirmą kartą gyvenime mačiau palmes!) ir viena ranka prilaikiau širdies draugą, kad šis snausdamas neiškristų į praėjimą tarp sėdynių. Artėjant prie viešbučio mačiau, kaip bangos kone siekia autobuso ratus (tik vėliau sužinojom, kad šiaip autobusai iki mūsų viešbučio nevažiuoja, nes kelias siauras, apgriaužtas jūros bangų...). Kadangi atvykę jautėmės nuvargę po kelionės, įėję į savo kambarį užvėrėme langus, įsijungėme kondicionierių ir iškart užmigome.

Rytą vos pramerkę akis išgirdome neaiškų garsą – lyg pliauptų lietus. Pirma mintis: „Velnias, velnias, VELNIAS! Pirmos atostogos, pirma diena ir še tau – pila kaip iš kibiro...“ Nusivylusi pravėriau duris ir... Praradau žadą. Plieskė saulė, pūtė gaivus vėjas, o šniokštė visai ne lietus – žydra, banguojanti, viliojanti jūra. Antra mintis, atėjusi į galvą – bus pasakiškos atostogos!


2

Antrąją atostogų dieną susiruošėme į užsakytą ekskursiją po salos sostinę. Žvėriškas karštis lenkė prie žemės, bet įspūdžių buvo tiek daug, kad norėjosi viską sugerti, nieko nepraleisti. Pagaliau atėjo laisvas laikas – pora valandų papietauti, aplankyti objektus, kuriuos rekomendavo gidė, nusipirkti suvenyrų. Neapsisprendžiau, kur pirma reikėtų traukti – norėjosi visko ir iškart. Entuziazmas atlėgo pamačius negaluojantį kompaniono veidą. Pasirodo, į Graikiją atsivežėm ne tik daug lūkesčių, troškimų, bet ir šiek tiek lietuviškų bakterijų. Ką gi, porai valandų prisėdome ant suoliuko, o aš savo norus atidžiau apžiūrėti miesto erdves pildžiau ieškodama pirkti maisto ir termometro. Mano bendrakeleivis laikėsi garbingai – 37,7 laipsniai temperatūros jau išgėrus vaistų (rekomenduočiau jų visada turėti kelionėje, net jei įprastai nesat linkę sirgti), sėdint aikštės pakrašty ir laukiant vykimo į viešbutį prognozavo ne tokias malonias tolesnes atostogas...

Visgi, matyt, šiltas oras ir jūra gydo – kitą dieną temperatūros kaip nebuvę, o gerklės skausmas degintis ir maudytis netrukdo, tik gal kiek erzina.

3

Prasveikus draugui, nutarėme išsinuomoti keturratį. Dabar abu vieningai sutariam, kad tai buvo geriausia idėja, kokia tuo metu galėjo šauti į galvą: Korfu keliukai siauri, labai vingiuoti – su keturračiu lengva apsisukti, prasilenkti, daug paprasčiau sustoti patyrinėti žemėlapį. Žemėlapyje, kuris turistams dalinamas nemokamai, buvo sužymėti lankytini salos objektai – pasirinkome tokius, kurių nuo mūsų neskyrė didelis atstumas.

Įspūdingiausia keturračiu aplankyta vieta – Pantokratoro kalnas, kurio aukštis siekia kiek daugiau nei 900 m. Rekomenduotina netgi bijantiems aukščio (pavyzdžiui, man), nes atsiveriantys vaizdai iš tiesų įspūdingi ir verti visų baimės akimirkų, patirtų pakeliui į viršukalnę. Tiesa, važiuoti patarčiau tik su patikimu vairuotoju, nes gali pasidaryti bloga nuo adrenalino – atrodo, posūkis į šalį ir tada laukia labai nesimpatiškas, status skardis...

Dar vienas patarimas – jei kada šiltuose kraštuose nuomositės keturratį ir ant jo praleisite visą dieną, būtinai naudokite kremą nuo saulės (tiksliau, labai DAUG kremo nuo saulės, kaskart, kai sustosite) – gaivus pučiantis vėjelis yra didelis apgavikas, nuo nelabai žavių raudonų įdegio dėmių jis jūsų neapsaugos (liūdnoka patirtis...).

4

Pantakratoro kalnas paženklintas kraujo auka. Ko gi nepadarysi dėl gražios nuotraukos – negaila nei kojos, nei dviejų pleistrų. Draugas sakė, kad net skambtelėjo, kai koja tvojosi į tą akmeninę tvorelę. Na ką, bus kelionės atsiminimas visam gyvenimui (sugijo visai gražiai, tik tada buvo nelabai patogu, nes jūros vanduo sūrus, koją graužia, o šokinėti per bangas ir turkštis norisi).


5

Ar kada esate girdėję, kad maisto porcijos Graikijoje labai didelės? Mums taip pasakojo gidė, net parekomendavo tradicinių patiekalų. Dar įspėjo nepersistengti – dviem žmonėms pavalgyti esą užtenka vieno patiekalo ir dar salotų. Kadangi mes abu valgūs, nutarėm surizikuoti ir užsakyti maisto kiekvienam atskirai. Aš išsirinkau doradą, o vaikinas – kleftiko, tradicinį graikišką patiekalą (avieną su daržovėmis, keptą krosnyje ar orkaitėje). Kai nešė maistą, porcijos tikrai atrodė labai didelės, net pagalvojom, kad gal pernelyg gerai įvertinom savo galimybes. Tačiau draugui pažiūrėjus į dubens turinį, nervingai ten barkšint šakute ieškant daugiau gabalėlių mėsos ir, apskritai, daugiau maisto, ėmiau dėkoti graikų dievams už didelę ir gana sočią doradą, kurią gražiai abu pasidalinome. Gal tiesiog tądien aviena ir daržovės kavinėje jau ėjo į pabaigą...

6

Didžiausia dilema, iškilusi mums kelionėje – ką daryti, kai vienas nori fotografuoti katinukus ir motociklus, o kita gėles ir citrinmedžius (viso to Korfu tikrai labai daug)? Ypač, kai po ranka tik vienas telefonas. Aišku, geriausia, nors ir ne visada patogu, nešiotis du, arba derėtis, tartis, rasti abu tenkinantį sprendimą. Nes kitaip nebus nei kačiukų, nei citrinmedžių.


7

Kadaise maniau, kad saulė į mane nekimba. Galiu gulėti prie ežero ar jūros – ir nieko, neįdegu. Lietuvoje – gal ir taip, Graikijoje – jokiu būdu. Ir, žinote, ko dar jokiu būdu negalima daryti? Užmigti prie jūros. Net jeigu guli pavėsy, po skėčiu, net jei yra gana vėjuota ir visai neatrodo karšta, net jei ir trumpam, ir net jeigu kažkiek pasitepei su kremu nuo saulės (to kažkiek tikrai bus per mažai). Arba jei jau taip nutiks, bent reikia turėti laisvesnių drabužių, nes jie tikrai praverčia – ypač, jei jau metas važiuoti namo, ir vien su maudymosi kostiumėliu grįžti atrodo kažkaip nelabai patogu. Žinoma, vietiniai pardavėjai tokiais atvejais nuoširdžiai parsirengę padėti palengvinti aplaidžių turistų kančias ir pamatę vėžių veidais, rankomis ir kojomis, kaip mūsų atveju, klientus, mielai rekomenduoja įvairių tepalų nuo perkepimo saulėje (ypač veiksmingi su alaviju, rekomenduojam).


***

Korfu mūsų atmintyje visada liks svajonių sala, kurioje praleidome nuostabias, nepaisant visų nesklandumų, pirmąsias bendras atostogas. Visa tai, kas kelionėje buvo nenumatyta, pridarė sunkumų, dabar kelia šypseną, paįvairina prisiminimus. Tai buvo tokios atostogos, po kurių norisi keliauti daugiau ir daugiau!


Įspūdžiais dalinasi Henrika Skersonaitė.